Geografinės informacijos specialistų mokymo ir profesinio tobulinimosi strategija žinių visuomenės plėtrai

2006-2007 m. Vilniaus universitetas kartu su šešiais Lietuvos ir devyniais užsienio partneriais vykdė Europos Sąjungos Leonardo da Vinčio programos mobilumo projektą „Geografinės informacijos specialistų mokymo ir profesinio tobulinimosi strategijos formavimas žinių visuomenės plėtrai“. Projekto metu 34 Lietuvos geografinės informacijos specialistai, vienaip ar kitaip susiję su mokymais, dalyvavo išvykose į 7 Europos šalis. Aplankytos 9 įstaigos: Zalcburgo universitetas ir Karintijos kolegija (Austrija), Miunsterio universitetas ir Fraunhoferio AIS institutas (Vokietija), Amsterdamo ir Varšuvos universitetai, Siordertiorno kolegija (Švedija), Nacionalinis Geografijos institutas (Prancūzija) bei Ordnance Survey valstybinė tarnyba (D. Britanija).

Pagrindinis projekto tikslas buvo suformuoti vieningą geografinės informacijos valdymo specialistų rengimo Lietuvoje strategiją bei parengti jų trijų lygių (bakalauro, magistro, daktaro) tarpusavyje susietų mokymo programų projektą, taip sudarant prielaidas patenkinti vis didėjantį tokių specialistų poreikį valdymo institucijose, mokymo įstaigose bei verslo įmonėse.

Projekto metu buvo siekiama išanalizuoti Lietuvos geografinės informacijos specialistų rengimo poreikius ir kryptis, aptarti alternatyvų, galimų įgyvendinimo problemų, rizikos faktorių klausimus, susipažinti su užsienio šalyse naudojamais dėstymo metodais, dėstytojų kvalifikacija ir specifine patirtimi, naudojama literatūra, programine įranga, kitomis priemonėmis, išsiaiškinti, kaip (kiekybiniu ir kokybiniu aspektu) tenkinamas tokių specialistų poreikis.

Vykdant projektą buvo siekiama suteikti geografinės informacijos specialistams platesnių žinių atsižvelgiant į paskutinio dešimtmečio technologines inovacijas ir bendresnius GIS taikymų tikslus. Šios žinios turėjo padėti jiems numatyti naujas profesinės kvalifikacijos kėlimo kryptis, planuoti darbo ar dėstymo metodų atnaujinimą, užmegzti naujus profesinius ryšius, inicijuoti įvairius tarptautinius projektus. Kadangi visoms institucijoms yra aktuali specialistų rengimo problema, projekto dalyviai visų pirma siekė išsamiai susipažinti su geoinformatikos programų turiniu bei dėstymo metodais, žinių vertinimo metodais, naudojama literatūra bei programine įranga, aktualių praktinių problemų ryšiu su studijų programomis. Pagal savo darbo specifiką, dalyviai gilinosi į skirtingus profesinio rengimo aspektus, o sukauptos žinios buvo apibendrinamos dirbant grupėmis.

Dalyvavimas mokslinėse stažuotėse suteikia daug naudingos patirties ir atsispindi aukštųjų mokyklų dėstytojų akademinės veiklos vertinime, todėl jie buvo labai suinteresuoti dalyvauti, juo labiau, kad užsienio partnerių institucijos vykdo veiklas, mažai žinomas Lietuvoje. Verslo atstovus skatino dalyvauti įmonių vadovai, suinteresuoti bendradarbiavimu su specialistus rengiančiais partneriais, mokymo strategijos bei programų išvystymu bei naujo tipo specialistų parengimu ir naujomis verslo idėjomis. Dalyvių atranka buvo vykdoma remiantis sėkminga anksčiau vykdyto projekto patirtimi, pagal potencialių dalyvių (atitinkančių tikslinės grupės reikalavimus) užpildytas anketas. Potencialius dalyvius rekomendavo jų institucijų vadovai. Projekte numatytos vietos siunčiantiems partneriams buvo proporcingos potencialių dalyvių skaičiui ir paskirstytos atsižvelgiant į kiekvienos priimančios institucijos specifiką. Lietuvoje partneriais tapo visos Lietuvos institucijos, glaudžiai susijusios su geografinės informacijos specialistų rengimu ir dirbančiųjų mokymais: Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Kauno kolegija, UAB “Aerogeodezijos institutas”, VĮ GIS-centras, UAB “HNIT-Baltic” ir Nacionalinė Žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Vilniaus ir Vilniaus Gedimino technikos universitetų bei Kauno kolegijos dėstytojai Karintijos kolegijoje Austrijoje

Ypač naudingi mobilumo vizitai buvo pedagogams (17 iš 34 vizitų dalyvių) ir darbuotojų kvalifikacijos kėlimo specialistams. Tarpusavyje bendradarbiaudami jie atliko skirtingų geografinės informacijos specialistų rengimo programų struktūros ir turinio analizę bei numatė studijų programų vystymo galimybes ir kryptis, kas yra tiesiogiai susiję su jų darbu. Šie rezultatai apibendrinti moksliniuose straipsniuose bei parengtoje nuotolinių studijų programoje Naudodamiesi vizitų patirtimi pedagogai galėjo parengti naujas pratybų užduotis, išplėsti dėstomus kursus. Parsivežta metodinė medžiaga padės visiems projekto dalyviams papildyti ir patobulinti jų skaitomus kursus, ja pasidalinta su projekte nedalyvavusiomis institucijomis. Vizitų metu įgyta patirtis daugeliui vizitų dalyvių padėjo pasirinkti naujas mokslinių tyrimų kryptis, gamybinių institucijų atstovus sudomino mokslu ir studijomis, trys iš jų įstojo į Vilniaus universiteto doktorantūroją, kur numato vystyti šią Lietuvoje naują mokslo kryptį.

VĮ „GIS-Centras“, Nacionalinės Žemės tarnybos ir UAB “Aerogeodezijos institutas” specialistai Nacionaliniame Geografijos institute Paryžiuje.

Geoinformatiko specialybė yra tokia, kad tik nuolatinis mokymasis ir naujovių sekimas gali leisti neatsilikti nuo bendro pasaulio lygio geografinės informacijos ir technologijų srityje. Dirbant GIS srityje, mokytis reikalinga beveik kasdien. Naujos geografinės informacijos technologijos vystosi labai sparčiai. Todėl pasižiūrėti ir susipažinti su užsienio specialistų pasiekimais ir darbais bei pasidalinti patirtimi yra labai naudinga. Dar labiau naudinga įgauti patirties ir žinių apie organizacijų struktūrą, darbo organizavimą, metodus, institucijų bendradarbiavimą sudarant ir keičiantis geografine informacija. Šis vizitas kaip tik ir leido susipažinti su šios srities naujovėmis, technika, technologijomis, organizacijomis, darbo metodais, būdais ir rezultatais. Pamatyta leido suvokti pastovaus tobulėjimo poreikį, paskatino pabandyti ir pastoviai domėtis savo specialybės galimybėmis. Naudingiausi projekto rezultatai gamybininkams yra naujos verslo idėjos, mokslinių pasiekimų reikšmės gamybai suvokimas. Asmeninė dalyvių patirtis šioje srityje susijusi su įvairiomis gamybos technologijomis, kurios Lietuvoje mažai naudojamos; taip pat galimas bendradarbiavimas su užsienio partneriais verslo srityje.

Pirmą kartą buvo pabandyta pakelti Lietuvos geografinės informacijos specialistų rengimą į kokybiškai aukštesnį lygmenį, net iki naujos mokslo šakos apibrėžimo. Užmegzti labai glaudūs mokymo įstaigų ryšiai su verslo institucijomis Lietuvoje, taip pat į mokymo problemas įtraukta vyriausybinė priežiūros organizacija, vystanti geografinės informacijos politiką Lietuvoje, taip praktiškai suvienijant šiam projektui visas aktyvias Lietuvos pajėgas. Manome, kad tai unikalus projekto rezultatas, pasižymintis neabejotinu tęstinumu. Projektas pagal visus vertinimus buvo labai sėkmingas ir neabejotinai naudingas ne tik partneriams, bet ir visai šios srities specialistų bendruomenei Lietuvoje.

Projektą finansavo ES Švietimo mainų paramos fondas (www.smpf.lt)

Baigiamąją koferenciją rėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas (www.vmsfondas.lt)

Dr. Giedrė Beconytė

Vilniaus universitetas